Kanarų Salos

Kanarų Salos

Kelionės į Kanarų salas

Teztour kelionės

Kanarų salos – džiaugsmo salos

Kanarų salos arba Kanarai (isp. Islas Canarias) – salynas rytinėje Vidurio Atlanto dalyje, 100–500 km nuo pietinės Maroko pakrantės. Jį sudaro septynios pagrindinės salos (Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventura, Lansarotė, La Gomera, La Palma, El Hieras) ir keletas negyvenamų salelių. Kanarų salos yra vienas iš 17 Ispanijos autonominių regionų.

Plotas – 7500 kv. km. Gyventojų – 2,118 mln. (2012 metais). SostinėsTenerifės – Santa Krusas arba Gran Kanarijos – Las Palmas (keičiasi kas ketverius metus). Valiuta – euras. Kalba – ispanų (katalonų, galų arba baskų). Religija – katalikų.

Nacionalinė virtuvė. Gofio – senovės guančių, gyvenusių saloje dar iki kolonizavimo, virtuvės pagrindinis akcentas: miltai iš miežių ir kukurūzų. Iš jų verdama košė, jais tirštinami troškiniai ir kepama duona. Sancochoto – troškinta žuvis su bulvėmis. Potaje de berros – sriuba su vėžiais, kiaulienos šonkauliais, kukurūzų burbuolėmis, bulvėmis, pupelėmis ir kmynais. Ropa vieja – daržovių troškinys su mėsa. Puchero – troškinys iš chorizo dešros, pupelių, žirnių, bulvių, pagardintas šafranu. Conejo al samorejo – patiekalas iš triušienos ir pomidorų. Malvasia – aromatingas, saldus ir stiprus vynas iš Lanzarotės salos. Rom miel – medaus romas.

Apgyvendinimo ypatumai. Viešbučių kategorija žymima žvaigždutėmis. Kategorija priklauso nuo viešbučio ar apartamentų vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio bei jų įrangos. Kanarų salose nėra viešbučių, turinčių privatų paplūdimį. Įėjimas į paplūdimius yra nemokamas, tačiau už gultus ir skėčius paplūdimiuose reikia mokėti papildomai. Viešbučio rankšluosčių į paplūdimį neštis neleidžiama, nebent už užstatą arba išsinuomavus. Tenerifėje registruojantis viešbučiuose turistams gali tekti sumokėti užstatą už viešbučiuose teikiamas papildomas paslaugas (tarptautinius telefono skambučius, naudojimąsi baru, seifu ir pan.). Užstatas gali būti sumokėtas eurais arba kreditine kortele, kurioje bus užblokuota atitinkama pinigų suma.

Darbo laikas. Valiutų keityklos: nuo 9:00 iki 14:00, šeštadieniais nuo 9:00 iki 12:00, sekmadienis – ne darbo diena. Bankai: pirmadienį-šeštadienį 8:30-14:00. Parduotuvės: 9:00-13:00 ir 16:30-20:00.

Arbatpinigiai. Kaip ir daugumoje pasaulio vietų, čia įprasta palikti arbatpinigių 10% nuo sumos restoranuose, kavinėse, taip pat – aptarnaujančiam viešbučio personalui.

Transportas. Į Kanarų salas galite patekti lėktuvu arba keltu. Lėktuvai skraido ir tarp salų, kuriuose yra oro uostai. Jei nėra – į salą galima patekti keltu arba greitaeigiu laivu. Keliai salose nuolat gerinami, tačiau kalnų keliukai siauri, tad važiuoti jais reikia itin atsargiai.

Apribojimai. Keliaujant po Europos Sąjungos šalis nėra apribojimų bagažui, jeigu daiktai skirti asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui. Prekės laikomos skirtomis asmeniniam naudojimui, jeigu turite ne daugiau kaip: 800 vnt. cigarečių, 400 vnt. cigarilių, 200 vnt. cigarų, 1 kg tabako, 10 l alkoholinių gėrimų, 20 l spirituoto vyno, 90 l vyno, iš kurio leidžiama iki 60 l putojančio vyno, 110 litrų alaus.

Lauktuvėms. Medaus romas Ron miel, vynas Malvasia, gurmaniškas padažas patiekalams, palmių medus.

Atraskite Kanarų salas. Aplankykite Kanarų salas kovo mėnesį – tada čia žydi migdolai, kuriais nusėti beveik visi šlaitai. Jei atvykote vasarį – pamatykite Gran Kanarijoje arba Tenerifėje vykstančius karnavalus. Atsipalaiduokite. Kanarų salų gyventojai – neorganizuoti ir nepunktualūs, užtat niekur neskuba ir dėl nieko nesijaudina. Patys pradėkite pokalbį – daug sklandžiau eis sutarti su vietiniais. Šypsokitės ir žiūrėkite į viską optimistiškai – tada pajusite, koks yra tikrasis Kanarų salų gyvenimas.

Tenerifė – atostogos tarp žemės ir dangaus
Apie regioną. Prieš milijonus metų, netoli Afrikos krantų iš Atlanto gelmių išniro aštriabriaunės uolos ir kalnai, kurios suformavo Kanarų salas. Viena iš jų – Tenerifė. Kanarų salos priklauso Ispanijai, nors jos nuo Madrido nutolusios beveik tiek pat, kiek ir Lietuva.
Egzotiškas, svetimą planetą primenantis salos peizažas mirga smengančiais į vandenyną juodais vulkaniniais krantais ir smėlio paplūdimiais, kuriuose gimsta pats gražiausias įdegis. Romantikos ieškotojai gali klaidžioti tarp bananų plantacijų, apirusių kolonijinių vilų ir kalkėmis baltintų kaimelių, o linksmybių mėgėjai gali kasnakt pasinerti į klubų ir diskotekų maratoną.

Tenerifė – didžiausia Kanarų salyno sala, kurioje gyvena 908,555 žmonių (2011 metais). Salos sostinė – Tenerifės Santa Krusas. Tenerifė dažnai vadinama Amžinojo pavasario sala. Švelnus ir šiltas klimatas visus metus vilioja poilsiautojus į salą iš viso pasaulio. Pirmųjų salos gyventojų guančų kalba Tenerifė reiškia „snieguotą kalną“. Tai duoklė nuostabiausiam salos gamtos kūriniui – Teidės ugnikalniui, stūksančiam salos centre. Šis ugnikalnis – ne tik aukščiausia Ispanijos viršūnė, bet ir aukščiausias kalnas Atlanto vandenyne. Nuolat turistų lankoma viršūnė dalija salą į dvi klimato zonas – drėgną su gausia augalija šiaurėje ir saulėtą bei sausą pietvakariuose. Pietinėje salos dalyje šilčiau, todėl čia įsikūrę didieji kurortai, kuriuose turistai gali pasinaudoti visais salos privalumais: unikaliu ugnikalnių peizažu, vandens ir sausumos sportu, neįprastais vulkaninės kilmės smėlio paplūdimiais. Tenerifė garsėja savo karnavalu, kuris dažniausiai rengiamas vasario mėnesį ir tęsiasi iki kovo vidurio. Tai – pati populiariausia šventė Kanarų salose, jungianti Venecijos karnavalo puošnumą bei Brazilijos karnavalo aistringumą. Karnavalo iškilmėse, trunkančiose visą mėnesį, dalyvauja tiek suaugę, tiek mažieji salyno gyventojai. Prasidėjus iškilmėms, salos miestų gatvės ir aikštės pasipuošia šventiniais atributais ir prisipildo nesulaikomų linksmybių, kurios nepalieka nuošalyje nė vieno iš dalyvių. Tenerifė – ideali vieta mėgstantiems golfą. Švelnus Tenerifės klimatas, kai žiemą ir vasarą vidutinė temperatūra neviršija 23–25 laipsnių, iš viso pasaulio pritraukia šio sporto profesionalus ir mėgėjus. Golfo aikštelių rasite ir pietinėje, ir šiaurinėje salos dalyse, o daugelis aukščiausios kategorijos viešbučių siūlo visas paslaugas, reikalingas golfo žaidėjams. Kiekvienas metais Tenerifėje rengiami svarbūs tarptautinio lygio turnyrai.
Vienas populiariausių užsiėmimų Kanarų salose – burlenčių sportas, čia vadinamas „funboard“. Pačios geriausios sąlygos burlentininkams sukurtos Tenerifės pietuose, El Medano miestelyje. Čia yra ir burlenčių sporto mokykla. Į šį nedidelį žvejų kaimelį suvažiuoja burlenčių entuziastai iš visos Europos. Stiprūs šiaurės rytų vėjai šiaurinėje įlankoje vilioja profesionalius burlentininkus, o pietinė įlanka tinkamesnė vidutinio lygio entuziastams.

Gran Kanarija – visas pasaulis vienoje saloje!

Apie regioną. Tai sala, į kurią Kūrėjo fantazija sudėjo viską, ko gali geisti poilsio ištroškęs svečias: akimi neaprėpiamus smėlio paplūdimius, draugiškus ir gyvybe pulsuojančius pakrantės kurortus, baltomis sienomis nuo karštos saulės besiginančius kaimelius vaizdinguose kalnuose. Čia, pasislėpus tarp Europos ir Afrikos bei užmiršus laiko tėkmę, ištisus metus galima mėgautis nesibaigiančia vasara. Gran Kanarija – trečioji pagal dydį ir viena iš populiariausių Kanarų salų. Salos sostinė – Las Palmasas. Gran Kanarija dažnai vadinama Mažuoju kontinentu – nedideliame 1560 kv. km plote telpa smėlio paplūdimiai ir dykumą primenančios kopos, tropiniai miškai ir pušynai, lygumos, kanjonai ir kalnai. Per patį vidurį Gran Kanariją perpus dalina La Kumbre kalnų grandinė, kurios aukščiausia viršūnė – Piko de Las Nieves, iškilusi 1949 m virš jūros lygio. Itin garsus yra Roke Noblo(rūko uola) plokščiakalnis su pakraštyje esančiu ištisu vieninteliu lavos monolitu. Iš šios vietos matyti visa sala ir netgi Teidės ugnikalnis, esantis gretimoje Tenerifės saloje. Gran Kanarijos kraštovaizdis be galo įvairus: pietinė pakrantė apaugusi kaktusais bei sausą klimatą mėgstančiais augalais, šiaurinėje dalyje vyrauja tropikų augalija, centrinė dalis – senų užgesusių ugnikalnių krateriai ir pušynų miškai, o vakarinėje salos dalyje – neįveikiamos uolos ir mažai apgyvendinta teritorija. Nulijus lietui, susidaro daug įspūdingų krioklių, o uolos nusidažo įvairiomis spalvomis. Visa sala – tai nesibaigiantys didesni ar mažesni tarpekliai. Todėl, norint aplankyti šiaurinę salos dalį reikia važiuoti aukštais ir vingiuotais tiltais, nutiestais per tarpeklius. Gran Kanarija – viena iš patraukliausių kurortinių zonų, mėgstama dėl puikių šviesaus smėlio paplūdimių, didelio vandens sporto rūšių pasirinkimo, aktyvaus naktinio gyvenimo ir laisvalaikio parkų gausos. Visa tai labiau išvystyta pietinėje salos dalyje, kur ir įsikūrę populiariausi kurortai. Salos šiaurinė dalis labiau orientuota į verslą ir pramonę – čia yra kosmopolitiškoji salos sostinė Las Palmasas bei didžiausias Kanarų salose Puerto de la Luz uostas. 1891 metais buvo įrengta pirmoji golfo aikštelė ne tik Gran Kanarijos saloje, bet ir visoje Ispanijoje. Visi pirmojo golfo klubo Golf Clubs Spaniens (dabar – Real Club de Golf de Las Palmas) nariai buvo anglai, padarę didžiulę įtaką turizmo infrastruktūros vystymuisi Kanarų salose. Idealios klimato sąlygos golfo žaidėjams suteikia galimybę užsiimti mėgstamu sportu beveik visus metus. Gran Kanarija – puiki vieta vandens sporto mėgėjams. Esant palankioms oro sąlygoms, Atlanto vandenyno bangos kai kuriuose paplūdimiuose siekia iki 5 m aukščio. Čia galima išbandyti įvairias vandens sporto rūšis: banglentes, burlentes bei jėgos aitvarus. Pradedantiesiems yra sukurtos idealios sąlygos mokytis pagrindų, o profesionalams – tobulinti įgūdžius.

Lansarotė – juodasis Kanarijos perlas

Apie regioną. Arčiausiai prie Afrikos krantų esanti ketvirta pagal dydį Kanarų sala Lansarotė stebina ir vilioja neįprastu kraštovaizdžiu, spalvų kontrastais. 1730–1736 m. Lansarotęsudrebino ilgiausias, net šešerius metus trukęs, ugnikalnio išsiveržimas, kuris negrįžtamai pakeitė ir salą, ir jos gyventojų kasdienybę. Lava palaidojo daug derlingų žemių ir gyvenviečių, dalį ploto nuklojo storas dulkių sluoksnis. Tačiau galinga gamtos jėga sukūrė nuostabius vaizdus ir netikėtus kontrastus, kurie dabar žavi kiekvieną atvykusį į Lansarotę. Kai kur saloje galima pasijusti lyg mėnulyje, čia stūkso kraterių, yra vulkaninės kilmės urvų. Gausu akiai neįprastų juodųjų uolų, kurias skalauja krištolinis Atlanto vanduo. Bet čia pat, vos už keleto kilometrų, plyti ir ilgi balto smėlio paplūdimiai, kurių dalis įvertinti mėlynąja vėliava. Jie pasiruošę poilsiautojus priimti ištisus metus. Palei pakrantę įsikūrusiuose miestuose ir miesteliuose gausu paveldo dar iš tų laikų, kai ugnikalniai nebuvo pakeitę Ispanijai priklausančios salos gyvenimo. Šių miestelių palmių pavėsyje gausu restoranų, kavinių, puikių viešbučių ir parduotuvių, o gyvenimas virte verda. Lansarotė – nedidelė sala. Nuo pietinės iki šiaurinės dalies ilgis yra apie 60 km, nuo vakarinių iki rytinių krantų – kiek daugiau nei 20 km. Pakrantės linija sudaro apie 213 km, didžioji dalis jos uolėta. Klimatas panašus į Šiaurės Afrikos. Šiluma ir saulė salą lepina visus metus. Vėsiausiu laikotarpiu – sausį ir vasarį – temperatūra dieną vidutiniškai siekia 22 laipsnius, naktimis nukrinta iki 14 laipsnių šilumos. Nuo birželio iki rugpjūčio termometro stulpeliai šokteli vidutiniškai iki 29 laipsnių, o kartais ir iki beveik 40 laipsnių karščio. Vandens temperatūra svyruoja nuo 17 iki 24 laipsnių šilumos. Saulė saloje šviečia 300 dienų per metus, o lietus – retas reiškinys ir dažniau pasirodo tik lapkritį–kovą. Lansarotė negali pasigirti labai vešlia žaluma, čia gausiau auga tik palmės, alyvmedžiai ir kaktusai. Vis dėlto, centrinėje salos dalyje, pavyzdžiui, La Geria rajone, vietiniai atrado būdą auginti ir vynuoges, iš kurių spaudžiamas Lansarotės Malvasia vynas. Siekiant kaupti drėgmę ir apsaugoti vynmedžius nuo vėjo, kiekvienas augalas čia sodinama į kelių metrų gylio ir skersmens duobę, apjuostą akmenine puslankio formos tvorele (zoco). Seniausia vyninė saloje „El Grifo“ (XVIII a.) iki šiol per metus pagamina 400–600 tūkst. butelių vyno. Joje įrengtas ir vyno muziejus. Lansarotė yra žuvų ir ožkų sūrio tiekėja, salos pietuose nuo seno išgaunama druska. Sala patiks tiems, kurie ieško ne tik ramaus poilsio prie mėlynų vandenyno bangų, bet ir neįprastų nuotykių bei įdomybių. Tai puiki ir šeimų ar porų atostogų vieta. Saloje gausu lankytinų vietų, paminklų – jų itin daug sukūrė iš Lansarotės kilęs žymus architektas Cesaras Manrique. Sunku būtų rasti vietą saloje, prie kurios įrengimo jis nebūtų prisidėjęs. Atlanto vėjas sudaro puikias sąlygas pramogauti vandenyje: maudytis, nardyti, stotis ant banglentės ir burlentės, skrieti jėgos aitvarais ir kt. Populiari ir žvejyba. Daugelyje kurortų patogu važinėti dviračiais, leistis į žygius pėsčiomis ar žaisti golfą, kuriam oras čia palankus visus metus

© 2019 Baltic Travel Service. Visos teisės saugomos. https://bts.lt/
Touched by digitouch! Svetaine rūpinasi: Adisoft.lt