Kreta

Kreta

Kelionės į Kretą

Teztour kelionės

Apie Kretą

Kreta – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje. Sala, kaip sako patys graikai, yra skalaujama keturių jūrų: Egėjo, Kretos, Jonijos ir Libijos, tačiau iš tikrųjų tai ta pati Viduržemio jūra. Kretos periferijos teritorija suskirstyta į keturias prefektūras (nomus): sostinė Heraklionas (centre), Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose. Kreta seniau buvo viena iš labiausiai atsilikusių, agrarinių Graikijos vietovių. Tačiau saloje pradėjus vystyti turizmą, ji labai atsigavo ir dabar Kreta yra viena iš populiariausių turistinių vietų Graikijoje.

Su šia sala susiję daugybė Senosios Graikijos mitų ir legendų, kurios taip persipynusios su istorija, kad kartais sunku atskirti, kur teisybė, o kur – ne. Būtent ši sala yra visų dievų tėvo – Dzeuso – gimtinė. Čia caras Minas sukūrė savo galingą imperiją. Čia gyveno ir kūrė didysis Dedalas. Jis caro Mino įsakymu pastatė labirintą, kuriame drąsusis Tesėjas užmušė Minotaurą.

 

Kretos gamta

Salos reljefas yra ypatingai kalnuotas, kupinas uolienų, apstus pakrančių, kurios gausios paplūdimiais bei įlankomis. Čia atvykusius turistus stulbina ne tik kraštovaizdžio unikalumas, kurį dauguma iki šiol yra matę tik atvirukuose, bet ir intriguojanti gamta, kupina įvairių gyvūnų bei augalijos. Gėlo vandens pelkės privilioja daug paukščių. Rudenį bei pavasarį dėl geografinės Kretos padėties − įsikūrusi tarp Šiaurės Afrikos bei žemyninės Graikijos − ji yra migruojančių paukščių poilsio vieta. Dėl sąlyginės salos izoliacijos čia veisiasi kelios unikalios augalų rūšys.

Didžiąją reljefo dalį sudaro uolienos, o tarpekliuose galima pamatyti žaliuojančių miškų. Kreta gali pasiūlyti prabangų poilsį rožinio smėlio paplūdimiuose, o tuo pačiu pasinerti į kalnuotus tarpeklius ir ramius kaimus, kur vietiniai gyventojai su mielu noru pasišnekučiuoja su užsieniečiais.

 

Poilsio įvairovė

Kreta yra subalansuota įvairiausiam poilsiui. Čia galima rasti trankiausių barų gatvių, pašėlusių vakarėlių arba ramiam šeimyniniam poilsiui tinkamų kurortinių miestelių, ar romantikos ieškotojams sukurtų gyvenviečių. Kelione gali mėgautis tiek jaunimas tiek senesnio amžiaus žmonės, tiek nuo miesto šurmulio pavargusio ir ramybės ieškančio poilsiautojo, tiek nusiteikusio savo atostogas praleisti nesibaigiančiuose griausminguose vakarėliuose.

 

Klimatas

Kreta gali pasigirti švelniu, subtropiniu klimatu. Nors sala ir nėra itin didelės teritorijos, orai Kretoje, o tiksliau skirtinguose jos kampeliuose, gali gerokai skirtis. Taip yra dėl kalnų gausumos bei vėjų sąveikos. Vasaros Kretoje būna itin karštos ir sausos, o žiemos maloniai šiltos, tačiau lietingos.

Kurortinis sezonas tęsiasi net nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pietinėse Kretos pakrantėse galima mėgautis saule ir maudytis jūroje netgi sausio mėnesį. O tiems, kurie nori salą pamatyti jos gražiausioje fazėje, rekomenduojama atvykti balandį arba gegužę, kuomet Kretos sala pasipuošia žiedais, o lietūs – retenybė. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai yra taip pat puikiai tinkami keliauti, tačiau yra šiek tiek vėsesni – oro temperatūra pakyla iki 28 laipsnių, o vanduo už orą gaivesnis vos keliais laipsniais.

Vis dėl to, jei planuojate Kretoje laiką skirti poilsiavimui, rekomenduojame rinkitės rugsėjo arba spalio mėnesius – šiuo metu jūsų nevargins intensyvus karštis, o lepins šiltas vanduo, bei žinoma – spindinti saulė.

 

Kultūra

Kreta – itin turtinga kultūriniu aspektu. Daugelis istorinių įvykių keitė saloje gyvenančiųjų demografiją, taip pat įnešė naujų kultūrinių tradicijų, papročių.

Kretiečiai itin daug dėmesio skiria asmenybės ugdymui. Pastarosios kartos Kretos vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės, yra labai skatinami stropiai mokytis bei ir yra motyvuojami tęsti mokslus studijuojant universitete. Kita, ne mažesnė kretiečių vertybė – šeima, nors pastaruoju metu yra pasipriešinama tradicijoms, bei daugėja skyrybų.

Kretoje juntamas ryškus kontrastas tarp miesto ir kaimo gyvenimo – kol mieste tiksi visiems įprastas gyvenimo ritmas, kaimuose laikas bėga tarsi grįžus į praeitį – vyrai sėdi gatvės kavinukėse ir gurkšnoja kavą, o tuo tarpu moterys pluša namuose arba leidžia popietes plepėdamos su kaimynėmis. Be abejo, toks elgesys labiau būdingas vyresniems salos gyventojams, kadangi didžioji dalis jaunimo buriasi mieste ar netoli jo.

Inspiruoti Kretos gyventojai puikiai moka išsaugoti savo unikalią kultūrą bei tradicijas, išlaikydami dinamišką salos sielą. Čia tikrai dažnai pamatysite kaip laisva forma koncertuoja gatvės muzikantai, naudodami vietinius instrumentus, tokius kaip styginė Kretos lyra, na o per vestuves jau įprasta išvysti tradicinius šokius. Kretos gyventojai dažnai susitinka vietiniuose kafeneia kavos namuose, ruošiasi šventėms, prižiūri avis arba švenčia vieną iš daugybės čia vykstančių festivalių. Visa tai Kretą daro nepakartojamą.

Kretiečiai pasižymi savo itin ramiu būdu, kaip ir nuolankumu, einant gatvėse retai beišgirsite konfliktų ar tuo labiau beišvysite muštynių tarp vietos gyventojų. Tai be galo darbštūs žmonės – kretiečiai labai vertina gerą kokybę, todėl darbai dažniausiai yra atliekami neskubant, tačiau įdedant visą širdį ir pastangas. Jie taip pat draugiški turistams, o nusikalstamumas šiame regione yra vienas mažiausių visoje Europoje.

 

Virtuvė

Kreta – išskirtinis regionas, žinomas ne tik savo nuostabia gamta, bet ir virtuve, kuri mėgstama bei giriama ir už pačios Graikijos ribų. Kretoje vietinės produkcijos patiekalai yra pasakiško skonio bei šviežumo. Kaimo tavernos ruošia savo mėsą, sūrius, alyvuogių aliejų, rakiją bei vyną, taip pat žvejoja įvairiausias jūros gėrybes.

Sekant gurmanų takais, galėsite nesunkiai mėgautis prieskoniais ir žolelėmis, augalais, surinktais laukuose ir giriose, šviežiai gaminami sūriai pagal unikalius kaimo ar netgi namų tradicinius receptus, pagardinti vietinių pievų gėlių medumi. Neabejotinai nustebsite patys išvydę, kokia sūrių įvairovė čia yra siūloma: nuo klasikinio ožkos sūrio iki sūrio su vietos vaisiais.

Kretiečių dieta yra viena sveikiausių pasaulyje. Maistas čia visuomet derinamas su puikiu vietos vynu ir užbaigiamas su ugningu rakijos stikliuku. Nepraleiskite progos paragauti įspūdingų graikų virtuvės patiekalų.

 

Kainos

Kalbant apie kainas šioje Graikijos saloje, galima teigti, jog jos yra labai panašios į Lietuvos. Apsigyventi Kretoje galima 25 – 50 eurų ribose (žinoma, jeigu nėra poreikio gyventi aukštos klasės apgyvendinimo įstaigose; taip pat, kainos gali būti didesnės rugpjūčio mėnesį), o išsinuomoti mašiną savaitei galite už 150 eurų.

Maisto kainos parduotuvėse tokios pat kaip ir Lietuvoje, kai kada net žemesnės. Pavyzdžiui, vandens buteliukas parduotuvėje kainuoja maždaug 20 euro centų, duona apie eurą, kilogramas bananų ar obuolių – eurą su puse.

Sotūs pietūs vietiniame restorane gali kainuoti apie 15 eurų vienam žmogui, greitasis maistas, kaip burgeriai ar picos, atitinkamai kainuoja apie 2,5 euro ir apie 5 eurus. Alus baruose ir kavinėse kainuoja apie 2 eurus, o įvairių rūšių vietos ir užsienio šalių vynų kaina gali svyruoti nuo 2 iki 10 eurų.

Lankytinos vietos

Agios Nikolaos

Uolėtoji Mirabello pakrantė ir Agios Nikolaos yra vienas iš elegantiškiausių ir moderniausių miestų visoje saloje. Jam tokį vardą davė maža Bizantijos laikų Šv. Mikalojaus cerkvė, nuo tada, kuomet Šventasis Mikalojus paskelbtas jūreivių ir visos Graikijos globėju.

Miestas įsikūręs už 60 km nuo Herakliono, pačios didžiausios Mirabelo įlankos Šiaurės Vakarų pakrantėje. Be abejonės, tai pats gražiausias pakrantės miestelis. Be to, laikomas pačiu madingiausiu salos kurortu, dėl romantiškos ir nerūpestingos atmosferos, daugybės restoranų, kavinių bei barų yra dar vadinamas „Kretos San Tropez“.

Šiame mieste nuolat gyvena apie 8500 gyventojų, o vasarą šis skaičius išauga iki 30 000.
Kaip ir minėjome, kurortas siūlo viską: daugybę tavernų, kavinių, restoranų. Nedidelėse, romantiškose gatvelėse Jūs atrasite graikiškų tavernų, kurios Jums pasiūlys nacionalinių Kretos patiekalų.

Paplūdimiuose čia rasite viską, kas yra būtina aktyviam poilsiui. Ramiam poilsiui – pasiplaukiojimai jūroje laivais, bei jachtomis. Čia jus pakerės nusidriekusios krantinės su stulbinančiu jūros ir kalnų vaizdu, graikų tavernomis ir suvenyrų krautuvėlėmis.

Šis miestas geriausiai žinomas kaip turistinis miestas, kuriam administraciškai priklauso apie dvidešimt mažų kaimų ir ūkių, sudarančių Lasičio sritį.
Beveik miesto centre yra gėlo vandens ežeras, kurio vanduo, nepaisant siauro su jūra jungiančio kanalo, yra nesūrus. Dvi miesto dalys yra sujungtos tiltu. Pakrantė šiame rajone išraižyta smulkiomis įlankomis, o smėlėtuose paplūdimiuose, kurie yra apsaugoti nuo vėjo ir bangų, stovi prabangūs viešbučiai.

Beje, pasak legendos, šiame mieste esančiame ežere maudėsi deivė Atėnė.

 

Samarijos Tarpeklis

Tai vieta, kurią tiesiog būtina aplankyti atostogaujant Kretoje, nes tai, ką išvysite, atmintyje išliks tikrai ilgam. Šis gamtos stebuklas – ilgiausias tarpeklis Europoje. Jis randasi Samarijos nacionaliniame parke.

Nuo Xylóskalo, vos už Omalos kalnų kaimelio tarpeklis tęsiasi 1250 m. kol pasiekia Libijos jūrą Agia Roumelyje saulėtame Kretos pietiniame krante. Tarraios upė, kuri išdžiūsta vasarą, bet patvinsta žiemą ir teka tarpekliu įrėminta aukštų uolėtų skardžių.

Svarbu paminėti, kad ši kelionė tinka tik gero fizinio pasirengimo žmonėms, tad jei turite problemų su širdimi ar ilgu vaikščiojimu, verčiau rinktis kitas lankytinas vietas.
Ši kelionė pėsčiomis gali užtrukti nemažai – tarpeklio takų ilgis siekia 16 kilometrų.

Įtempčiausiomis dienomis per tarpeklį keliauja iki 3000 žmonių. Ėjimas gali trukti nuo keturių iki šešių valandų priklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tarpeklis atviras lankytojams nuo gegužės iki spalio vidurio.

Šiai vietai sklandžiai aplankyti yra būtina patogi avalynė storu padu, maistas, kurio įsigyti nebus galimybės, kadangi tarpeklis yra negyvenamas, buteliukas vandens, kurį vėliau galėsite prisipildyti iš šaltinių. Einant tarpekliu galima grožėtis supančia gamta, prieiti siauriausią tarpeklio vietą, kuri siekia vos 3 metrų plotį ir yra vadinama Geležiniais vartais.

 

Knoso Rūmai

Visai šalia salos sostinės Herakliono stūgso Minojų civilizacijos palikimas, kelių tūkstantmečių senumo Knoso rūmų griuvėsiai. Tai Mino civilizacijos sostinė, kuri susikūrė prieš 4 000 metų ir tapo europinės civilizacijos lopšiu.

Sakoma, jei bandysite išvykti iš Kretos nepamatę Knoso rūmų, Jūsų paprasčiausiai neišleis. Šiandien tai jau tapusi bene gausiausiai turistų lankoma Kretos vieta. Kadaise šie rūmai, savo išsidėstymu primenantys labirintą, buvo net penkių aukštų, turėjo apie 1400 freskomis išpuoštų menių bei kambarių.

Pasak legendos, būtent čia gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis. Knoso rūmai, remiantis istoriniais faktais, buvo pastatyti apie 1900 m. pr. kr.. jie apima 22.000 kvadratinių metrų plotą. Joks kitas pastatas vario amžiuje nepranoko Knoso rūmų didybės ir prabangos: rūmuose buvo įrengti 1.500 kambariai driekęsi per penkis pastato aukštus. Čia taip pat buvo du didžiuliai akmenimis grįsti kiemeliai, teatras, šventovės, dirbtuvės bei sandėliavimo patalpos su gigantiškais molio ąsočiais, vadinamais “pytharia”.

Dėl rūmų išsidėstymo ant kalvos, juose buvo juntamas lengvas, plazdenantis vėjelis. Apie 1700 metus pr. kr. Knoso rūmai buvo sugriauti (manoma, kad dėl įvykusio žemės drebėjimo), tačiau vėliau buvo atstatyti. Rūmų sienos buvo dekoruotos freskomis, iki šių dienų išlikę tik jų fragmentai. Daugelyje Kretos išlikusių freskų vaizduojami jauni žmonės su mažais vaikais, užsiimantys žvejyba, gėlių rinkimu, atletai kovojantys su buliais.

Svarbiausia Knoso rūmuose buvo Sosto salė, vadinama “Throne room”. Tikroji Sosto salės paskirtis yra nežinoma, tačiau yra dvi pagrindinės teorijos. Pirmoji teorija teigia, kad ši salė buvo kunigo-karaliaus ar jo žmonos sostas ir čia buvo rengiami graikų teismai. Antroji teorija teigia, jog ši erdvė buvo skirta deivėms.

 

Dzeuso urvas

Tai, ko gero, žinomiausias urvas visoje Kretoje, esantis aukščiausiame salos kalne. Urvas yra rytinėje kalno pusėje, 1498 metrai virš jūros lygio, maždaug 20 km nuo Anogia kaimelio.

Dzeuso, dar kitaip vadinamas Ideono urvas, buvo viena didžiausių šventovių Kretoje, klestėjusi 4000 pr. Kr. – I a. po. Kr. ir pagal svarbą prilygusi pagrindinėms šventykloms Graikijoje. Šis urvas traukia lankytojus, norinčius pabuvoti Dzeuso gimimo vietoje.

Pagal legendą, Rėja pagimdė vaiką šiame urve, nes bijojo savo vyro Krono, kuris prarydavo ką tik gimusius jos kūdikius.

 

Chanija

Chania yra pagrindinis vakarų Kretos miestas ir buvo salos sostinė iki 1971 m., kai ji buvo perkelta į Heraklioną.

Chanija Žvelgia į Egėjo jūrą ir yra atsirėmusi į Baltuosius kalnus, kurių viršūnės žiemą padengiamos sniegu. Senamiesčio išvaizda susiformavo Venecijos valdymo laiku 1204-1645 m.

Daugybė siaurų romantiškų gatvelių su pastelinių spalvų pastatais už 16 a. gynybinių sienų griuvėsių nusitęsia iki žavaus žvejybos uosto. Verta aplankyti uždarą turgų agorą, pastatytą 1911 m. dėl šviežių sezoninių prekių ir dovanų, kaip kretietiškas sūris bei medus.

Chanija turi oro uostą (12 km. Į šiaurės rytus nuo miesto Akrotiri pusiasalyje) ir į ją nuolatos plaukia keltai iš Atėnų uosto Pirėjo. Iš Chanijos galima aplankyti Elafonissi ir Balos paplūdimius, o taip pat ir Samarijos tarpeklį.

Daugelis gatvių bei gatvelių čia – beveik tokios pat, kokios buvo prieš 400, 600, o gal net 700 metų.

Dauguma žmonių Chaniją laiko gražiausiu Kretos miestu – jo įvairiapusiška architektūra primena apie Venecijos ir Turkijos okupaciją, dešimtys mažų gatvių ir kampelių, esančių senamiestyje, kviečia pasivaikščiojimams, o iki vėlumos veikiantys barai, kavinės ir tavernos kviečia pereiti per savo svetingus slenksčius. Turistų, kurie nusprendžia atsipalaiduoti Chanijos rajone, laukia visų pirma fantastiniai peizažai, kurie kompensuoja svarbių paminklų stoką.

Geriausias būdas aplankyti Chaniją – savarankiškai atvažiavus į Chaniją išsinuomotu automobiliu arba autobusu. Nes tik taip pajausite nepakartojamą Chanijos senamiesčio dvasią.

 

Kourno ežeras

Vienintelis natūralus vasarą neišdžiūvantis gėlo vandens ežeras Kretoje, iš pietinės pusės įrėmintas Baltųjų kalnų šlaitais. Dėl savo ekosistemos unikalumo Kournas įtrauktas į „Natura 2000“ apsaugos programą.

Ežere prieglobstį atradusios Graikijoje retos žuvų, varliagyvių, driežų, vėžlių ir paukščių rūšys, todėl vykstant migracijai ar nerštui draudžiama ežere maudytis, plaukioti vandens dviračiais arba baidarėmis. Bet draudimai – neilgalaikiai, nes pasiplaukiojimas po Kourną – viena smagiausių atrakcijų čia atvykus.

 

Susisiekite

Kelionės į Kretą kainą bei detalesnę informaciją galite rasti mūsų internetinėje svetainėje: https://bts.lt/.

Privatumo politika

Informuojame kad šioje svetainėje naudojami slapukai angl cookies. Sutikdami, paspauskite mygtuką Sutinku arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Daugiau informacijos puslapyje: https://nmc.lt/privatumo-politika/.

© 2019 Baltic Travel Service. Visos teisės saugomos. https://bts.lt/
Touched by digitouch! Svetaine rūpinasi: Adisoft.lt